Hart Island, New York City – The Final Destination Place for Homeless, Nobodies and Poor

 

 

Fleas dream of buying themselves a dog, and nobodies dream of escaping poverty: that one magical day good luck will suddenly rain down on them - will rain down in buckets. But good luck doesn't even fall in a fine drizzle, no matter how hard the nobodies summon it, even if their left hand is tickling, or if they begin the new day with their right foot, or start the new year with a change of brooms.
The nobodies: nobody's children, owners of nothing.

 

The nobodies: the no ones, the nobodied, running like rabbits, dying through life, screwed every which way.
Who don't speak languages, but dialects. Who don't have religions, but superstitions.
Who don't create art, but handicrafts.
Who don't have culture, but folklore.
Who are not human beings, but human resources.
Who do not have names, but numbers.
Who do not appear in the history of the world, but in the police blotter of the local paper.
The nobodies, who are not worth the bullet that kills them

 

 

To the management of:

Reef N' Beef
Jernbanegade 4
1608 København V
Tlf: 33 33 00 30
Fax: 33 33 08 38
This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.

Your slogan should be European Vile Racism not Australian Fine Dining

Despite being informed by numerous Aboriginal people that your advertising is clearly racist you have refused to apologise and withdraw the offensive material.



see:
http://blackfeministranter.blogspot.com.au/2013/02/reef-n-beef-and-one-hell-of-disgusting.html

You have claimed that you are comining the traditional with the contemporary. However this is ingenious considering you are just showing traditional European with traditional Aboriginal or "Australian" images.

A more likely explanation therefore if one considers the traditional and contemporary, you are upholding European traditions of racism and white supremacy.

We will not enter now any further into the problematics of the imagery or indeed the theft of the image, of the individual's privacy, of the theft and continual theft and genocide perpetuated by European powers.

We simply warn you clearly to repeal the imagery and apologise forthwith.

You have been warned.

DAta Miners Travailleurs Psychique

From: Christopher Jordan Dorner /7648

To: America

Subj: Last resort

Regarding CF# 07-004281

 

I know most of you who personally know me are in disbelief to hear from media reports that I am suspected of committing such horrendous murders and have taken drastic and shocking actions in the last couple of days. You are saying to yourself that this is completely out of character of the man you knew who always wore a smile wherever he was seen. I know I will be vilified by the LAPD and the media. Unfortunately, this is a necessary evil that I do not enjoy but must partake and complete for substantial change to occur within the LAPD and reclaim my name.

 

The department has not changed since the Rampart and Rodney King days. It has gotten worse. The consent decrees hould never have been lifted. The only thing that has evolved from the consent decree is those officers involved in the Rampart scandal and Rodney King incidents have since promoted to supervisor, commanders, and command staff, and executive positions. The question is, what would you do to clear your name?

 

Name;

A word or set of words by which a person, animal, place, or thing is known, addressed, or referred to.

 

Name Synonyms;

reputation, title, appellation, denomination, repute.

 

A name is more than just a noun, verb, or adjective. It’s your life, your legacy, your journey, sacrifices, and everything you’ve worked hard for every day of your life as and adolescent, young adult and adult. Don’t let anybody tarnish it when you know you’ve live up to your own set of ethics and personal ethos.

Read more MANIFESTO

Blanes muziejus po psichodarbininkų ir čerua genties dvasių dematerializavimo veiksmo


Lietuvoje ir vėl įsiplieskus diskusijai apie postmodernistinę agresiją mene, desperacijos apimtų vyresniosios kartos lietuvių modernistų retorikoje pasitaiko net nacių kultūrinės propagandos citatų, o abiem stovykloms priklausančių dailininkų ir jų aplinkos egocentrizmas neblėsta. Todėl noriu pasiūlyti keletą pamintijimų, kilusių kito pusrutulio šalyje – Urugvajuje. Kiek atitrauktas kontekstas galbūt leis pažvelgti į šią problemą be asmeniškumų, nes nebūtina tapatintis su kuria nors viena iš kariaujančių pusių. Paanalizuosiu iš pažiūros tipinį tarptautinį buržuazinio meno renginį, įvykusį šalyje, kuri dar tik bando priartėti prie europinių meno ritualizacijos tradicijų. Į tai pažvelgsiu iš psichodarbininko* pozicijos, nes noriu atskleisti, kas jau yra mirę, o kas vis dar gyva. Tai ypač gerai matyti, kai pradeda bendradarbiauti kraštutinai individualizuoti asmenys. Mirusius (švelniau tariant, reakcingus ir kontrproduktyvius) elementus įvardysiu kaip Buržuazinės plėtros zoną (BPZ), o gyvybingus (arba gimstančius) priskirsiu Proletarinės plėtros zonai (PPZ).[i]

Dar prieš vykdamas į Urugvajų, pajutau, kad iš tos man nežinomos šalies dvelkia gerai pažįstamos, bet išskirtinai fanatizuotos europocentrinės nuotaikos, todėl pasiryžau imtis būtent šių tendencijų analizės. Kai atsidūriau Urugvajuje, tiesiog pribloškė Europos įtaka šiai palyginti mažai šaliai ir jos žmonių mąstymui – vos ne kiekviename žingsnyje susidurdavau su man gerai pažįstamos kultūros pėdsakais, nukrypimais, išsigimimais, užuominomis, pastišais ir fetišais. Šios studijos tikslas nėra kritikuoti labai šiltai mane priėmusius vietos menininkus, greičiau jau tam tikras globalias tendencijas, kurias plačiu mastu plėtoja pats Hotel De Inmigrantes projektas, beje, šiuolaikinio neoliberalaus kapitalizmo sąlygomis jos atpažįstamos bet kuriame kultūros renginyje. Projektą Hotel De Inmigrantes (HDI) 2011 m. inicijavo Tomaszas Wendlandas, iš Lenkijos kilęs menininkas ir kuratorius, kartu su belgų konceptualistu Koenu Vanmechelenu. Pavadinimą jie pasiskolino iš XX a. pradžioje Buenos Airėse įsisteigusio imigrantų centro ir pritaikė meno projektui, keliančiam „socialines“ problemas. Pagrindinė tema – „migracijos ir globalizacijos procesų pasekmės individų tapatybėms“. Wendlandas apie HDI projektą 2012 m. rašė: „Mes surengsime seriją projektų, padėsiančių individams iš skirtingų vietų susieiti į pačius skirtingiausius vietinius kontekstus. Kiekvienas susibūrimas prasidės visuotiniu menininkų, atvykusių iš pačių skirtingiausių pasaulio kraštų, tarsi ir jie būtų imigrantai, susirinkimu, o baigsis tarptautine paroda. Menininkai kartu gyvens, dalysis erdve, maistu, priemonėmis, stengsis prisitaikyti prie vietos sąlygų, bandys komunikuoti ir privalės rasti galimybę organizuoti savo gyvenimą kurdami meną.“

Labai dažnai mane kritikuoja, kad vartoju socialines klases apibūdinančius terminus „buržuazinis“ ir „proletarinis“. „Kur tu matai buržuaziją aplink save? Europa seniai gyvena be klasių, o už Europos jų apskritai niekada nebuvo... Koks tu proletaras?“ – remia prie sienos oponentai. Viena vertus, kaip teigia nenorintis būti įvardytas prancūzų komunizacijos teoretikas, buržuazija šiandien yra tokia stipri, kad išvengia grėsmės būti demaskuota. Antra vertus, identifikacijos procesas yra labai svarbi buržuazinės sąmonės ugdymo priemonė, kurią pagal kilmę galima laikyti ir europocentrizmo šerdimi. Todėl, vengdamas priskirti individus vienai ar kitai socialinei klasei, pabandysiu apibrėžti tam tikrus klasinius visuomenės sąrangos bruožus ir sąlygas, kokiomis šiandien kristalizuojasi tam tikros klasinės pozicijos. Read more KAI URUGVAJUJE PAMATAI SAVE: KRITINĖS PASTABOS APIE KLASINES MENO ŠAKNIS