Čia kažkas  netikėta...  Aš suprantu Jūsų nusivylimą. Bet tai, ką siūlote, jau buvo 1917 m. Rusijoje. Mane apima šiurpas... Juk taip atėjo bolševizmas. Taip, taip... vėl lipama ant to paties grėblio. Ko iš jo galima tikėtis? Negi dar trūksta pilietinio karo. Bet rusų buvo daug, o mūsų... Stebėtinas, tiesiog gluminantis kartojimasis, nors kalbama apie kūrybingų žmonių susivienijimą. Kur jis? Juk čia tos pačios tarybos, tas pats proletkultas, tas pats infantiliškas karingumas, ta pati kolektyvinė kūryba, net psichikos  darbininkų giminystė "nieko neturinčiųjų" proletarinei psichologijai ta pati. Gal ir senuosius proletarų vadus reikėtų sugrąžinti? Rusų komunistai su jais iki šiol tebevaikščioja į mitingus ir demonstracijas. Negi taip fundamentaliai užmiršta istorija?  Tik keletas naujų žodžių, mintys ištisai kartoja bolševikinės Rusijos proletkulto programą. Viskas beveik paraidžiui iš ten nusirašyta, tik nežinau:  nuo žodžių, ar proletarinės neapykantos...

2009 m. įeis į istoriją kaip metai, kuriais bankrutavo oficialioji kultūra. Įtarimai, kad vienos kultūrinės programos – VEKS‘o - kultūros vadyba nėra „švari“ ne tik pasitvirtino, bet ir grėsmingai pademonstravo visos kultūros sistemos įsisenėjusią gangreną. Atvirai korupcinę sistemą dangsto ne tik svarbiausios valstybinės institucijos: kultūros ministerija, seimo komitetai, FNTT, generalinė prokuratūra, prezidentūra, bet ir patys kultūros operatoriai, kuriuos reiktų tiesiog įvardinti aparatčikais.

Visame šiame mėšle šildosi ir didžioji dauguma menininkų, kurie šiandien dėl sistemos ydingumo yra linkę kaltinti ne sistemą, bet tuos, kurie tai atskleidžia. Žodžiai kultūra ir menininkas šiandien visiškai diskredituoti, nes jie pridengia buržuazinių prisitaikėlių vykdomus finansinius nusikaltimus ir didelio masto korupciją. Menininkai ėją nepriklausomybės avangarde, po dvidešimt metų išsigimė, kaip kultūriniai pelėsiai patapo "bobikais", laukiančiais jiems numetamo kaulo.

Solidarizuodamiesi su elektrinių ir santechnikos komunikacijų industrinės sąjungos artimiausias tris dienas Kvinslende, Australijoje, rengiama protesto akcija mes skelbiame:

Neatidėliotiną psichoelektroninės komunikacijos industrinę akciją

Nuo pat šios akimirkos iki 3 šiųmetinio Jupiterio ir Neptūno susijungimo žiemos saulėgrįžoje gruodžio 21 d. 17.47 val.

Jokios dvasinės nei elektroninės komunikacijos darbo tikslais – t.y.: jokių el. pašto persiuntimų, el. žinučių, komunikavimo internetu ar telefonu ir pan. O taip pat jokio dvasinio komunikavimo su mirusiais, nemirusiais, gyvais ar dar negimusiais.

Antrojo laikinojo meno streiko vykdomojo komiteto Alytaus skyrius (STASAC-Alytus) paskelbė meno streiką, nukreiptą prieš ES iniciatyvą paskelbti Vilnių Europos kultūros sostine 2009 m.  Tuo pačiu STASAC pakvietė viso pasaulio menininkus prisijungti palaikančiais streikais per visus 2009 m.

Skirtingai nei Gustavo Metzgerio ir Meno darbininkų koalicijos (Art Workers Coalition) 7-ame dešimtmetyje iškelta iniciatyva boikotuoti meno institucijas, ši iniciatyva, kaip, beje, ir 1986 m. paskelbta Stewarto Home‘o iniciatyva nekurti meno laikotarpiu nuo 1990 iki 1993 m., orientuota į pačių menininkų provokavimą susivokti „meno“ ir „menininko“ sąvokose. Prieš tai vykę streikai buvo nukreipti prieš Meną, kaip specifinę buržuazinę konstrukciją ir siūlė priimti naują „kultūros darbininko“ poziciją.

Meno streikas nėra pagrįstas nei konkrečiu darbu, nei regionu, nei profesija – todėl šnekėti reikėtų ne apie darbo sąjungą, ne apie Profesinę sąjungą, bet greičiausiai apie Industrinę sąjungą, suvokiant kultūrą kaip industriją. Tuo pačiu tai yra ir pasipriešinimas bogdanovistinei Proletkulto (arba proletarinės kultūros) sampratai, kuri teigia trinitarinę struktūrą: proletarinės sąjungos sieks ekonominių tikslų, Komunistų partija – politinių, o Proletkultas užtikrins kultūrinius ir dvasinius gyvenimo aspektus. Mes privalome ieškoti galimybės integruoti visas šias sritis į savo kasdienį gyvenimą ir užtikrinti tiesioginę kontrolę, kurią vykdys patys dirbantieji.

(visą atsišaukimą galima rasti čia)

Atsišaukimas - situgrafinis (dezorientuotas - reikia žiūrėti iš visų pusių)