Sous la plage le Hydra - The Festival of Class Wargames - Join the Psychic Strike!
- Details
- Written by DAMTP
more details on course of the event: http://www.psychogeography.org/kernotalia13/
3SF Played by Lions
- Details
- Written by Howard McCalebb
3SF World Cup 2020 is Back On!
- Details
- Written by The New Cross Triangle Psychogeographical Association (NXTPA)
As you may be aware, the 3SF World Cup was due to be held in London in 2020, and was being organised by the guys at New Cross Irregulars. However, in light of Covid, they took the decision to postpone.
As you may also know, many of those involved in the Invisible League had predicted disaster for this 2020 ‘(End of the) World Cup’ from as early as last year, having been cut out from the organising committee through political manoeuvrings from the New Cross faction. What we could not have predicted, however, was the sweeping victory for the ‘more-than-human’ teams, with the C-19 Virus team allying with Bats team to overcome New Cross’s cherished goal!
Well, since the erstwhile organisers have not opted to reschedule, and 2020 will soon be over, we have taken it upon ourselves to reorganise, and publicise the following event to their international contacts on their behalf! As they say in America: you snooze, you lose.
#3sfworldcup2020
- Details
- Written by Alytus Biennial Reversion into Abolition of Culture And Distribution of its Aberrant Bacillus Right Abroad - Committee (ABRACADABRA-C)
Apie dvasingumą
- Details
- Written by Alytus Biennial Reversion into Abolition of Culture And Distribution of its Aberrant Bacillus Right Abroad - Committee (ABRACADABRA-C)
Dvasingumas – viena iš labiausiai devalvavusių sąvokų. Šiandien praktiškai ji visiškai pasitraukusi iš „rimtosios“ valdančiosios klasės kultūros apyvartos tiek politinėje, tiek meninėje sferose, siejamose išskirtinai tik su kapitalu ir jo kaupimo formomis. Netgi religijos šiandien save sieja daugiau su dieviškumu, nei su dvasingumu. Šią sąvoką vienas iš septintojo dešimtmečio revoliucinių radikalų yra įvardinęs kaip kritinę, nes jos pražiūrėjimas lemia ne tik dvasinę krizę, bet ir visų kitų revoliucinių pasiekimų laipsnišką regresą, kaip antai: lig šiol visi revoliuciniai judėjimai kėlė politinių, socialinių, kultūrinių, na, dar ir seksualinių santykių revizijos klausimus, o dvasingumo problemų ne tik, kad nesuvokė, bet net ir nelaikė vertu gilinimosi. Ilgainiui būtent šio klausimo neišsprendimas, o tiksliau šios sferos palikimas religinėms ir kultūrinėms institucijoms ir lemdavo laimėjimų visose minėtose sferose praradimus ilgalaikėje perspektyvoje.
Čia pateikiamas tekstas, kurį sugeneravo akademinės bendruomenės atstovas, dalyvavęs 2019 m. letristų piligriminėje kelionėje, po kurios sąmoningai atsisakė vertinti pasaulį iš akademinės pasaulėžiūros pozicijų: autorius atsisako savo akademinių regalijų ir net savo asmeninio vardo, kuriuo iki šiol kaupė asmeninį kapitalą. Jo tekstas žymi vidinę akademinio teksto destrukciją, kuriame poetinė vaizduotė sąmoningai naudojama kaip priemonė šiam tikslui pasiekti. Tekstas peržengia tuščiavidurį ir narcizišką akademinio teksto formalizmą bei racionalumą. Antra vertus, jame sugrąžinamas juslingumas, ir ypatingai spalvos srityje, nes šiandienos poetai jau sunkiai sugeba skirti daugiau nei tik juodą, baltą ir raudoną (iš kurių tik viena priskiriama prie spalvų)... na, gal dar žalią spalvą. Iš pirmo žvilgsnio tekstas labai artimas siurrealistinei tradicijai, jame netgi daugelyje vietų galima atsekti tiesioginių aliuzijų į konkrečias praktikas ar istorinius faktus, bet tai nėra dar vienas siurrealizmo manifestas – greičiau tai būtų dvasinę transformaciją liudijantis dokumentas, skatinantis ne kultūrines formos mimikrijas, o plataus spektro eksperimentinius kontrkultūrinius reiškinius erdvėje, laike ir klasinėje pozicijoje. Tekste atsisakoma filosofams ir turistams būdingo „žvilgsnio iš viršaus“, ir pasirenkamas žemiausias įmanomas stebėjimo taškas. Šio teksto publikavimo tikslas – paskatinti diskusiją apie dvasingumą... nes siurrealistai besmaugdami klerikalus netyčia uždusino ir dvasingumą... pavertė metafiziniais literatūriniais kliedesiais.PSICHODARBININKO MAZGAS IR PALAIDI GALAI: MINTYS PO LETRISTŲ PILIGRIMINĖS KELIONĖS
„Vardas, kuriuo įvardiname nėra tikrasis vardas.“ - 道德经
Nebeprisimenu, kada pirmą kartą išgirdau apie piligrimystės, jungiančios Mesijo ir Letrizmo įkūrėjo Isidoro Isou gimtinę bei Mesijo ir Islamiškojo Letrizmo [Hurufiyya] įkūrėjo Fazlallah Astarabadi mirties vietą, idėją. Jau prieš keletą metų turėjau minčių aplankyti Botošanį, Isou gimtinę šiaurinėje Rumunijos Moldavijos dalyje, tačiau iki šiol kai kurių kolegų psichodarbininkų buvau stabdomas to nedaryti, nepasigilinus į vietos, erdvės ir klasės sąryšingumus. Visi bandymai investuoti į prasmę sąlygojo tik nuolatinį minėto plano atkėlinėjimą. Ir tada mane pasigavo Duomenkasių ir psichodarbininkų judėjimas[1], kuris savo tinklais pradėjo transliuoti įvairiausio plauko pasiūlymus.
Ir štai – viskas nuspręsta, suplanuotas maršrutas, įvyksta piligriminė kelionė ne tik erdvėje, bet ir laike, ir klasinėje savimonėje: tokiu būdu pažymime 12-ąsias Isou mirties metines, o tuo pačiu ir užverčiame – bent jau mūsų manymu – tuos krauju permirkusius istorijos knygos skyrius, kuriuos tas pats Fazlallah įvardino Dieviškumo amžiumi[2].